Bruto ir neto atlyginimai yra du pagrindiniai terminai, dažnai naudojami, kai kalbama apie darbo užmokestį. Tačiau daugelis žmonių nėra iki galo tikri, kas tiksliai skiriasi tarp šių dviejų sąvokų ir kokius veiksnius svarbu žinoti. Šis straipsnis padės išsamiai suprasti bruto ir neto atlyginimo skirtumus, taip pat aptars pagrindinius veiksnius, kurie lemia galutinį darbuotojo darbo užmokestį.
Kas yra bruto atlyginimas?
Bruto atlyginimas – tai darbo užmokestis, kurį darbdavys skiria darbuotojui prieš taikant bet kokius mokesčius ar kitus atskaitymus. Kitaip tariant, bruto atlyginimas yra pilnas darbuotojo uždirbtas atlygis už jo atliekamą darbą arba sutartas darbo užmokestis, kurį įsipareigoja mokėti darbdavys.
Bruto atlyginimas taip pat apima įvairias priedus ar premijas, kurios gali būti susijusios su darbo veikla, tokius kaip:
Priedai už gerą darbą.
Premijos už pasiekimus.
Papildomos išmokos, pvz., už viršvalandžius.
Tačiau svarbu pažymėti, kad bruto atlyginimas nėra ta suma, kurią darbuotojas gauna „į rankas“. Iš šios sumos dar turi būti išskaičiuoti mokesčiai bei kiti įmokos.
Kas yra neto atlyginimas?
Neto atlyginimas – tai suma, kurią darbuotojas gauna „į rankas“, jau atskaičius visus mokesčius ir įmokas. Tai reali pinigų suma, kurią darbuotojas gali panaudoti savo kasdieninėms išlaidoms.
Neto atlyginimas gaunamas iš bruto atlyginimo, išskaičiavus šiuos mokesčius:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – Lietuvoje šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 20 % darbo užmokesčiui iki tam tikros sumos (nuo 2023 m. 1015 eurų per mėnesį) ir 32 % sumai, viršijančiai šią ribą.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) – tai įmokos, skirtos darbuotojo pensijų ir socialinio draudimo apsaugai. Darbuotojas moka 6,98 % nuo bruto atlyginimo.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – 6,98 % nuo bruto atlyginimo.
Neto atlyginimas yra labai svarbus darbuotojui, nes tai tiesioginė suma, kuri bus prieinama jo asmeninėms išlaidoms po visų privalomų mokėjimų.
Kaip apskaičiuojamas neto atlyginimas?
Neto atlyginimo apskaičiavimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant:
Bruto atlyginimą – tai yra pagrindinė suma, nuo kurios skaičiuojami visi mokesčiai.
GPM – Gyventojų pajamų mokestis, kuris yra svarbiausias mokesčių komponentas.
VSD ir PSD įmokos – socialinio ir sveikatos draudimo įmokos, kurios taip pat turi būti išskaičiuotos.
Apskaičiuojant neto atlyginimą, procesas yra paprastas. Tarkime, jūsų bruto atlyginimas yra 1500 eurų. Apskaičiuojant neto atlyginimą:
Gyventojų pajamų mokestis (20 % nuo darbo užmokesčio iki tam tikros ribos):
1500 eurų bruto atlyginimas - neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD šiuo metu siekia 625 eurus tiems, kurių darbo užmokestis neviršija nustatytos ribos.
1500 eurų – 625 eurai (NPD) = 875 eurai (apmokestinama dalis).
875 eurai * 0,20 = 175 eurai (gyventojų pajamų mokestis).
Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD 6,98 % nuo bruto atlyginimo):
1500 eurai * 0,0698 = 104,7 eurai.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD 6,98 % nuo bruto atlyginimo):
1500 eurai * 0,0698 = 104,7 eurai.
Neto atlyginimas = 1500 eurai bruto – 175 eurai (GPM) – 104,7 eurai (VSD) – 104,7 eurai (PSD) = 1115,6 eurai neto.
Skirtumai tarp bruto ir neto atlyginimo
Pagrindinis skirtumas tarp bruto ir neto atlyginimo yra tas, kad bruto atlyginimas yra suma prieš mokesčius, o neto atlyginimas yra suma po mokesčių atskaitymo. Bruto atlyginimas paprastai naudojamas darbo sutartyse, nes tai yra darbdavio įsipareigojimas darbuotojui, tačiau darbuotojui svarbesnis yra neto atlyginimas, kadangi tai yra reali pinigų suma, kurią jis gauna „į rankas“.
Kitas skirtumas yra tas, kad bruto atlyginimas visada bus didesnis už neto atlyginimą dėl taikomų mokesčių. Tačiau kai kurie darbuotojai gali manyti, kad jų atlyginimas yra mažesnis, nei jie tikėjosi, nes jie dažnai neatsižvelgia į mokesčių dydį.
Veiksniai, turintys įtakos neto atlyginimui
Neto atlyginimą veikia ne tik bruto atlyginimas ir mokesčiai, bet ir kiti veiksniai. Štai keletas svarbiausių aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD): Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra ta suma, kuri atimama iš bruto atlyginimo prieš apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Kuo didesnis NPD, tuo mažesnis bus mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, o tai reiškia didesnį neto atlyginimą. NPD priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio dydžio ir gali kisti priklausomai nuo vyriausybės politikos pokyčių. Pavyzdžiui, darbuotojui, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą, NPD gali padengti didžiąją dalį jo pajamų, todėl jis mokės mažiau pajamų mokesčių, palyginti su aukštesnį darbo užmokestį gaunančiu darbuotoju.
Papildomi priedai ir premijos: Darbo sutartyje gali būti numatytos premijos ar priedai už pasiektus rezultatus arba už papildomas pareigas. Šios premijos ir priedai yra įtraukiami į bruto atlyginimą, todėl jiems taip pat taikomi visi mokesčiai. Svarbu žinoti, kad priedai ar premijos padidins bruto atlyginimą, bet gali neigiamai paveikti jūsų NPD, dėl ko gali sumažėti neto atlyginimas.
Socialinės išmokos ir lengvatos: Tam tikros socialinės išmokos ar lengvatos gali daryti įtaką neto atlyginimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra numatytos tam tikros socialinės išmokos ar mokesčių lengvatos tėvams, auginantiems vaikus, arba žmonėms su negalia. Šios lengvatos gali sumažinti gyventojų pajamų mokestį arba kitus atskaitymus, o tai gali padidinti galutinį neto atlyginimą.
Darbo sutarties tipas: Neto atlyginimą taip pat gali paveikti jūsų darbo sutarties tipas. Pavyzdžiui, ar dirbate pagal terminuotą, neterminuotą ar projektinę darbo sutartį. Taip pat gali būti skirtumų tarp darbo pilnu etatu ir daliniu etatu, nes darbo krūvio ir atlyginimo santykis taip pat veikia NPD ir mokesčių skaičiavimą.
Viršvalandžiai ir papildomos valandos: Jei dirbate viršvalandžius arba esate iškviesti dirbti papildomas valandas, jums gali būti skiriami didesni atlyginimo tarifai už šį darbą. Tai gali padidinti bruto atlyginimą, tačiau taip pat padidės mokėtini mokesčiai, o galutinis neto atlyginimas gali augti neproporcingai dėl galimų mažesnių NPD taikymo ribų.
Kredito atskaitymai ir skolų išieškojimai: Jei darbuotojas turi skolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, darbdavys gali būti įpareigotas išskaičiuoti tam tikrą dalį atlyginimo skolų išieškojimui. Tai gali sumažinti neto atlyginimą, net jei bruto atlyginimas išlieka toks pats.
Kodėl svarbu suprasti bruto ir neto atlyginimo skirtumus?
Suprasti skirtumus tarp bruto ir neto atlyginimo yra labai svarbu tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Darbuotojai, ypač tie, kurie derasi dėl savo atlyginimo, turi aiškiai žinoti, kokią sumą jie iš tiesų gaus „į rankas“. Tai padeda jiems planuoti savo asmeninius finansus ir geriau suprasti, kaip jų darbo užmokestis paveikia jų kasdienį gyvenimą.
Darbdaviams taip pat svarbu žinoti, kad darbuotojai gali būti labiau suinteresuoti neto atlyginimu nei bruto suma. Ši informacija padeda geriau informuoti darbuotojus ir aiškiau aptarti darbo sutarties sąlygas, siekiant išvengti nesusipratimų.
Be to, bruto ir neto atlyginimo supratimas padeda darbuotojams įvertinti, kaip jų pajamos gali kisti, atsižvelgiant į mokesčių reformas, darbo sąlygas arba papildomas įmokas. Jei darbuotojai supranta, kaip skaičiuojami mokesčiai ir įmokos, jie gali protingiau valdyti savo finansus ir numatyti būsimus pokyčius, pvz., gauti didesnes pajamų lengvatas ar prisitaikyti prie mokesčių didinimo.
Išvados
Bruto ir neto atlyginimas yra dvi esminės sąvokos, susijusios su darbo užmokesčiu. Bruto atlyginimas nurodo visą sumą, kurią darbdavys moka darbuotojui prieš mokesčius ir atskaitymus, o neto atlyginimas yra reali pinigų suma, kurią darbuotojas gauna „į rankas“.
Svarbu suprasti šiuos skirtumus, nes tai padeda geriau planuoti asmeninius finansus ir derėtis dėl darbo sąlygų. Be to, žinios apie įvairius veiksnius, kurie gali paveikti neto atlyginimą, leidžia darbuotojams efektyviau valdyti savo biudžetą ir pasirinkti tinkamus sprendimus.
